Šereiklaukio dvaras

Dėl strategiškai palankios geografinės padėties Šereiklaukio dvaro užuomazgos jau stebimos XIV a. bet ryškesnė dvaro veikla prasideda XVI a., kai po 1525 – ųjų metų Šereiklaukis tampa Prūsijos kunigaikščio žemės valda. Dvare veikė dviejų girnų malūnas, buvo didelė avių banda, minimi amatininkai. Vėliau čia buvo įkurtas didelis žirgų ūkis, auginta daug daržovių ir javų, veikė spirito varykla. Istorijos vingiuose Šereiklaukio dvaras yra užėmęs labai aukštas pozicijas, yra buvę ir nuosmukių, bet keletą šimtmečių tai buvo didelis ekonominis vienetas. XVIII a. dvarą administravo Šionų giminė. 1773 m. Šereiklaukyje gimė Heinrichas Teodoras Šionas, kuris 18 metų ėjo aukščiausias oberprezidento pareigas Rytų Prūsijoje. Jo veikla buvo palanki lietuvininkams. T. Šionui buvo pastatyta paminklų Klaipėdoje ir kitur. Po karo jie nepelnytai sunaikinti. Vėliau, iki pat antrojo pasaulinio karo, dvaras priklausė Dreslerių šeimai. Vienas šios giminės atstovas savo laiku buvo Tilžės apskrities valdytojas, o kitas – Klaipėdos seimelio pirmininkas. XIX a. pradžioje nuo dvaro rūmų pastato vakarų kryptimi nutiesta tiesi 2km. Alėja į dvaro kapines, kur stovėjo maža koplytėlė. Deja, liko tik pavadinimas – Koplyčkalnis ir nykstanti alėja. Dvaro rūmai sudegė I pasaulinio karo metais, o II pasaulinis karas visiškai sunaikino pastatą. Iki šių dienų išliko tik spirito varyklos pastatas, svirnas, žlaugtų bokštai ir parko liekanos. Dabar tvarkomas dvaro parkas, išvalyti tvenkiniai, atidengti ir konservuoti ūkinių pastatų pamatai. Dvaro teritorijoje, išlikusios spirito varyklos pastate, 2010 m. rugpjūčio pradžioje įkurtas visuomeninis muziejus. Jame eksponuojamos paskutinių Šereiklaukio dvaro savininkų palikuonio Konrado Stegės asmeninio archyvo nuotraukos ir muziejaus steigimo iniciatorės Kristinos Blankaitės surinkti eksponatai.