Paminklai, skulptūros
Paminklas Klaipėdos kraštui Pagėgiuose
2005 m. Pagėgių miesto parko centrinėje dalyje buvo atidengta skulptūra, simbolizuojanti Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą. Tai rausvame granite iškaltas moters – motinos siluetas prie krūtinės glaudžiantis mažą kūdikį. Skulptūra atspindi Klaipėdos krašto likimą - Didžioji Lietuva glaudžia ir bando nuo negandų apsaugoti Mažąją Lietuvą. Prie šios skulptūros vyksta pagėgiškių renginiai, minėjimai, šventės. Skulptūros autorius Steponas Juška.
Stela Rukuose „Santara“
Prūsijos karalystei tapus Vokietijos imperijos autonomine dalimi, Mažojoje Lietuvoje gyvenę lietuviai nebeturėjo galimybės mokytis ir melstis gimtąja kalba. Tada susipratę lietuviai ėmė burtis į draugijas, siekdami atsispirti bei išlaikyti lietuviškumą. Netrukus beveik kiekviename kaime veikė po draugiją. 1912 metais šios draugijos susivienijo ir įkūrė lietuvių jaunimo draugijų sąjungą, pavadintą "Santara". Pirmasis šios sąjungos vadovas – Vydūnas. ,,Santaros” Stela 1937 m. pastatyta Rukuose, minint Rukų lietuvių jaunimo draugijos “Ąžuolo” 25-ąsias įkūrimo metines. Įrašas Steloje “Santara”. Lietuviais esame mes gimę. 1912–37, Rukai, 1937 06 06". Pokario metais Stela buvo nuversta ir ilgą laiką gulėjo apleista, bet 1989 m. atstatyta.
Paminklas Vilko vaikams Mikytuose
Mikytuose, kelių į Klaipėdą, Kauną, Šiaulius, Tilžę sankryžoje, stovi paminklas – juodas, aukštas kryžius, simbolizuojant didžiulį skausmo ir netekčių mastą. Šis paminklas skirtas ,,1944-1947 m. badu mirusių ir nužudytų Rytprūsių gyventojų atminimui“, kurį pastatė vokiečių bendrija ,,Edelveisas – Vilko vaikai“. „Vilko vaikai“ - Rytprūsių vaikai, kurie per Antrojo pasaulinio karo sumaištį bėgdami nuo Raudonosios armijos atsiskyrė nuo savo tėvų, o vėliau dramatiškomis aplinkybėmis rado prieglobstį Lietuvoje arba žuvo. Dėl vykdyto sovietinio genocido žuvo ir apie 330 tūkst. civilinių gyventojų. Apie pusė jų buvo krašto lietuvininkai. Mikytų miške ilgam atilsiui ilsisi išsibarstę „vilko vaikų“ kaulai.
Paminklas zalcburgiečiams atminti Vilkyškiuose
1988 m. birželio 4 d. Vilkyškių miestelio centre buvo atidengtas paminklas Zalcburgo žemės žmonėms, apsigyvenusiems Mažojoje Lietuvoje po didžiojo 1709-1711 m kilusio maro. Dvi medinės sijos, primenančios vežimo ienas pritvirtintas prie suklypusio rato, simbolizuoja sunkią kelionę į tolimą šalį. Ant granito plokščių lietuvių ir vokiečių kalbomis iškaltas užrašas: ,,Zalcburgo protestantams XVIII a. čia, prie Nemuno radusiems savo Naująją Tėvynę“. Paminklo autorius Šarūnas Arbačiauskas.
Paminklas vilkyškiečiams
Vilkyškių miestelio centrinės dalies pakraštyje, prie pagrindinės rašytojo Johaneso Borovskio vardu pavadintos miestelio gatvės, stovi paminklas I-ajame pasauliniame kare žuvusiems parapijos vyrams atminti. Tai mauzoliejaus formos statinys, kurio stogas primena baldakimą ar tų laikų kareivio šalmą. Paminklo nišose buvusios granito plokštės su žuvusiųjų pavardėmis sovietmečiu sudaužytos. 2002 m. paminklas restauruotas, bet žuvusiųjų pavardžių nepavyko nustatyti.
Atminimo lenta Algimantui Mackui Pagėgiuose
Krašto išeiviui, poetui Algimantui Viktorui Mackui (1932 – 1964) prie jo gimtojo namo Pagėgiuose, Vytauto gatvėje (Nr. 6), atidengta atminimo lenta. Gimtajame name jis praleido pirmuosius septynerius gyvenimo metus. Šis poetas gyvendamas Čikagoje dirbo radijo stotyje kartu su Lietuvos Respublikos prezidentu Valdu Adamkumi. Algimantas Viktoras Mackus gyvas pagėgiškių širdyse, o atminimo lenta įamžina jo atminimą.
Atminimo lenta Bronei Savickienei Pagėgiuose
Pagėgiuose, Vydūno gatvėje, kurioje išlikę keli tradicinės liaudiškos architektūros mediniai pastatai, daugiabučio namo (Nr. 13) sieną puošia paminklinė lenta, skirta krašto šviesuolės, poetės ir prozininkės Bronė Savickienė atminimui įamžinti.
Atminimo ąžuolas Pagėgiuose
Pagėgiuose, pėsčiųjų alėja tapusioje Birutės gatvės gale iš tolo matyti XIX a. pab. statyta geležinkelio stotis. Priešais ją auga ąžuolas, kurį, kaip manoma, sodino Mažosios Lietuvos patriarchu vadinamas Martynas Jankus ir lakūnas Feliksas Vaitkus. Pakartojęs Dariaus ir Girėno skrydį, šis lakūnas nusileido Airijoje ir iš Karaliaučiaus traukiniu vyko į Lietuvą, o Pagėgiuose Feliksas Vaikus buvo iškilmingai pasitiktas. Šiam įvykiui įprasminti pasodintas ąžuolas. Ginčitinas faktas, kad tai taps pats Martyno Jankaus ir Felikso Vaitkaus sodintas ąžuoliukas. Tačiau viena aišku, vieta, kurioje jis buvo pasodintas, atitinka.
