Valstybinio turizmo departamento info

VALSTYBINIO TURIZMO DEPARTAMENTO PRIE ŪKIO MINISTERIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI

 

2018 m. kovo 28 d.

Kokių šalių turistai labiausiai rinkosi Lietuvą?

Kaip rodo pastarųjų metų statistika, nuo balandžio mėnesio Lietuvoje prasideda aktyvus turizmo sezonas. Pernai turistų srautų į Lietuvą augimas nesulėtėjo, o užsienio turistų išlaidos Lietuvoje siekė 1,40 mlrd. EUR. Penkios užsienio šalys išsiskyrė didesniu nei 10 proc. augimu. Tad kokius turistus pernai labiausiai sudomino mūsų šalis?

Daugiausia - net 33,4 proc. -  pagausėjo turistų iš Kinijos. Viso 2017 m. po Lietuvą bent su viena nakvyne keliavo 16 tūkst. kinų. Daugiau nei penktadaliu padaugėjo JAV turistų (+21,9 proc., arba 43 tūkst. turistų). Taip pat sparčiai augo turistų srautas iš Jungtinės Karalystės (+14,1 proc., arba 66,4 tūkst. turistų), Latvijos (+10,4 proc., arba 148,4 tūkst. turistų) bei Nyderlandų (+10,1 proc., arba 22,1 tūkst. turistų).

 

„Visos šios šalys yra prioritetinės atvykstamojo turizmo rinkos, t,y, jose vykdome intensyvią ir, kaip rodo rezultatai, efektyvią turizmo rinkodarą, prisidedančią prie šalies ekonomikos. Kinijos turistų bumą būtų galima paaiškinti ne tik šios šalies turistų padidėjusiu dėmesiu Šiaurės Europos regionui, bet ir kryptingu Lietuvos kaip patrauklios turizmui šalies populiarinimu renginiuose ir parodose Kinijoje, reklama vietos kelionių portale „Ctrip“, pažintiniais turais kinų žurnalistams. Itin sėkmingą kampaniją „Ctrip“ planuojame tęsti ir šiemet. Be to, šie metai yra paskelbti Kinijos-Europos Sąjungos turizmo metais“, - atkreipia dėmesį laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Pagal Lietuvoje nors vieną naktį apgyvendinimo įstaigose praleidusių turistų skaičiaus augimą pernai pirmavo Latvija (mūsų šalyje viešėjo 13,9 tūkst. daugiau latvių nei 2016 m.), Rusija (12,2 tūkst. daugiau turistų), Jungtinė Karalystė (8,2 tūkst. daugiau turistų), JAV (7,7 tūkst. daugiau turistų) ir Lenkijos (6,2 tūkst. daugiau turistų).

Pagal Turizmo departamento prognozes, šiemet atvykstamasis turizmas turėtų augti 6-6,5 proc., ypač sparčiai turėtų gausėti turistų iš tolimųjų rinkų.

Pagal Statistikos departamento apgyvendinimo įstaigų statistiką, Lietuvoje pernai apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,55 mln. turistų iš užsienio, t. y. 4,3 proc. daugiau nei 2016 m. Įskaitant vietinį turizmą, bendras sektoriaus augimas pernai siekė 6,6 proc., o šalyje apgyvendintų turistų skaičius siekė 2,92 mln.

Turistų skaičiaus augimas sąlygojo ir pajamų iš turizmo didėjimą – 2017 m. užsienio ir vietiniai turistai Lietuvoje išleido 1,89 mlrd. EUR., t.y. 9,3 proc. daugiau nei 2016 m.

 

2018 m. kovo 8 d.

11 įdomių faktų apie vietinį turizmą

 

Vietinio turizmo bumas neslūgsta. Atradę pasaulį lietuviai vis aktyviau atranda ir Lietuvą. Pasitinkant Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Turizmo departamentas tradiciškai pateikia 11 įdomių faktų apie vietinį turizmą.

 

  1. Lietuviai po Lietuvą keliauja taip pat aktyviai kaip užsieniečiai
    Jeigu sudėtume visus pernai po Lietuvą bent su viena nakvyne keliavusius vietinius turistus, gautą skaičių būtų galima prilyginti devynių didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių ir Jonavos – bendram gyventojų skaičiui, t.y. 1,37 mln. Vietiniai turistai sudaro pusę, 51,3 proc., Lietuvos turizmo rinkos.
  2. Vietinio turizmo fenomenas
    Vietinis turizmas 2017 m. augo 7,9 proc. Šalies apgyvendinimo įstaigose, įskaitant kaimo turizmo sodybas, bent vieną naktį nakvojo 122,8 tūkst. daugiau Lietuvos gyventojų nei 2016 m. Šis prieaugis sausakimšai užpildytų apie dešimt „Siemens“ arenų.
  3. Kaimo turizmo sodybose dominuoja lietuviai
    Lietuviai mėgsta atostogas kaimo turizmo sodybose – pernai vietiniai turistai jose praleido net pusę milijono nakvynių. Viso kaimo turizmo sodybose 2017 m. apsistojo 324,6 tūkst. turistų, iš kurių net 90 proc. – lietuviai.
  4. Lietuvių mėgstamiausi - Druskininkai ir Palanga
    Palanga ir Druskininkai 2017 m. sulaukė daugiausiai vietinių turistų: Palangą aplankė 245 tūkst., Druskininkus – 215 tūkst. keliautojų.
  5. Klaipėdos spurtas
    Iš didžiųjų šalies miestų pernai vietinių turistų apgyvendinimas sparčiausiai augo Klaipėdoje (+19,8 proc.), antroje vietoje - Kaunas (+9,9 proc.), trečioje - Vilnius (+2,7 proc.). Prie uostamiečio populiarumo neabejotinai prisidėjo jo paskelbimas Lietuvos kultūros sostine 2017 ir kultūrinių renginių gausa, ypač didelio turistų dėmesio sulaukė Jūros šventė.
  6. Turistų bumas Kauno rajone*
    Sparčiausiu vietinių turistų srautų augimu pernai išsiskyrė Kauno r. (+110,7 proc.)! Turistų iš užsienio čia taip pat pagausėjo 91,5 proc. Viso Kauno r. pernai bent su viena nakvyne nakvojo daugiau nei 15 tūkst. turistų. Kauno r. turizmo ir verslo  informacijos centro duomenimis, augimą galimai sąlygojo naujai atidaryti viešbučiai.

(*lyginant savivaldybes, kuriose apsilankė 10,000 turistų ir daugiau)

  1. Naujas perlas – Tauragė

Net 107,3 proc. daugiau vietinių turistų, t.y. 9,2 tūkst., pernai plūstelėjo į Tauragę. Tauragės turizmo informacijos centro manymu, tokio proveržio priežastys – sėkmingai jau trečius metus vykstantis džiazo festivalis bei nuotykių parkas „Taurų parkas“, visoje Lietuvoje nuskambėjęs pasiūlymu nakvoti namelyje medyje.

  1. Kurortų lenktynės
    Nors apgyvendintų vietinių turistų skaičiumi Birštonas pernai beveik dvigubai nusileido Druskininkams, tačiau augimo spartumu jį pralenkė – 2017 m. Birštoną poilsiui rinkosi 55 proc. daugiau lietuvių. Turistų augimas Druskininkuose buvo +0,2 proc., Palangoje +11,5, Neringoje +9,3 proc.
  2. Keliauk kitaip
    Ryški tendencija – vietiniai turistai keliaudami ne tik trokšta kuo daugiau pamatyti, bet ir kuo daugiau patirti. Todėl daugumoje atgimusių dvarų siūlomos pačios įvairiausios edukacijos nuo saldainių gaminimo iki lobių paieškos, o ekskursijos po miestus tampa vis interaktyvesnės: Ukmergėje atsirado muzikinė ekskursija „Balandžių daug Ukmergėj“, Šiauliuose – ekskursija pagal metų bestselerį „Pietinia kronikas“, Kaune -  ekskursija-šokio spektaklis „riboŽENKLIAI.KAUNAS“. Neblėsta ir gastronominio turizmo progresas – turistams regionuose siūloma paragauti tiek vienuolių gaminamos giros, tiek aluje brandinto kumpio, grafų karpio su spirgučiais ar net kepto bebro, organizuojamos gastroekskursijos, degustacijos turgavietėse, pristatomi kulinariniai miesto žemėlapiai.
  3. Karščiausios naujienos

Prognozuojamas šių metų vietinio turizmo hitas bus renovuotas Jūrų muziejus, į kurį net žiemą driekėsi eilės, ir pernai patraukliausios kultūrinio turizmo vietovės EDEN titulą laimėjęs Pakruojo dvaras. Taip pat – interaktyvus muziejus „39/45“ Klaipėdos piliavietėje. Itin laukiama modernaus meno muziejaus „MO“ atidarymo sostinėje.

  1. Laukiamiausi renginiai

Didžiausiais turistų traukos renginiais šiemet laikoma Šimtmečio Dainų šventė, Jūros šventė, taip pat turizmo parodoje „Adventur“ išpopuliarintas gatvės meno pleneras „Malonny“ Marijampolėje, akcija „Atviros dienos kaime“, Sėkmingiausiu 2017 m. turizmo produktu paskelbti pėsčiųjų žygiai.

 

2018 m. kovo 7 d.

Šimtmečio Lietuva turizmo parodose užsienyje: inovatyvi ir svetinga

 

Į turizmo parodas iš Lietuvos keliauja ne tik leidiniai ir plakatai, bet ir aviliai. Šiandien Berlyne prasidedančioje vienoje didžiausių pasaulyje tarptautinėje turizmo parodoje „ITB“, kurioje kasmet dalyvauja apie 300 tūkst. turizmo profesionalų ir lankytojų iš 180 šalių, Lietuvos stende zvimbs bitės ir kvepės medumi. „Virtuvės mitų griovėjų“ komanda siūlys pažinti mūsų šalį per pojūčius bei skonį ir surengs kulinarinį performansą, kurio metu moderniomis technologijomis pristatys medaus, agurkų ir sūrio derinį.

Šiuo renginiu Vokietijos, antrą pagal dydį atvykstamojo turizmo srautą į Lietuvą generuojančios rinkos, turizmo specialistai ir žurnalistai kviečiami paminėti Lietuvos Šimtmetį. Kovo 7 d. įvyksiančiame renginyje Lietuvos stende dalyvaus ir ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Bendradarbiaujant su LR ambasada Berlyne Lietuvos stende bus švenčiama ir kovo 11 d. – lankytojams gros trimitininkas, vyks šakočio degustacija, bus lošiama kelionė į Lietuvą už sveikinimą su Šimtmečiu socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Lithuania.Real is beautiful“.

Stende dirbs ne tik Turizmo departamento atstovai, bet ir Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Palangos ir Trakų turizmo informacijos centrų specialistai. Beje, šiemet „ITB“ parodoje Lietuva dalyvauja jau 25 kartą!

„Išskirtiniai, ryškūs ir įsimenantys. To siekiame tarptautinėse turizmo parodose, pristatydami Lietuvą kaip patrauklią šalį kelionėms. Net ir standartinis stendas parodoje užsienyje yra didelė investicija, tačiau prisideda prie šalies žinomumo didinimo, be to, tai – didelė paspirtis turizmo informacijos centrams, galintiems tarptautinei auditorijai pristatyti savo regioną. Nuolat ieškodami inovatyvių sprendimų veikloms parodų stenduose šiemet itin lankytojų mėgstamus virtualios realybės video papildėme specialia muzikine dėže, kuria galima susikurti melodiją iš Lietuvos garsų – paukščių, vėjo, gamtos, sutartinių, taip pat - interaktyviais žemėlapiais, atnaujintais teminiais turizmo leidiniais“, - vardija laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Kaip Lietuvą pristatantys suvenyrai susitikimų metu parodose bus dalijama vaistažolių arbata stikliniuose mėgintuvėliuose, bevielės garso kolonėlės, bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) Lietuvos metų inovacija 2017 m. paskelbtas sausas medus.

Po diskusijų su turizmo asociacijomis ir turizmo verslu nuspręsta šiemet Lietuvą pristatyti 13 tarptautinių turizmo parodų prioritetinėse atvykstamojo turizmo rinkose. Jau įvyko „Reiseliv“ paroda Osle (Norvegija), „Matka“ Helsinkyje (Suomija), „Adventur“ Vilniuje, „Balttour“ Rygoje (Latvija), „IMTM“ Tel Avive (Izraelis). Kovo mėnesį ruošiamasi parodai „MAP“ Paryžiuje (Prancūzija), balandį - „Otdych“ Minske (Baltarusija), gegužį – „IMEX“ Frankfurte (Vokietija), rugsėjį - „JAPAN Tourism EXPO“ Tokijuje (Japonija), spalį - „TTG Incontri“ Riminyje (Italija) ir „Senior Massen“ Stokholme (Švedija), lapkritį – „IBTM“ Barselonoje (Ispanija). Beje, „Balttour“ parodoje Rygoje Lietuvos stendas buvo išrinktas kūrybingiausiu parodos stendu.

Veikla finansuojama pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos projektą Nr. 05.4.1-LVPA-V-812-01-0001 „Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo objektų (išteklių) pristatymas tikslinėms atvykstamojo turizmo rinkoms“ iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. 

 

2018 m. kovo 27 d.

Pakruojo dvarui - laurai Briuselyje

Pakruojo dvaras, tapęs Patraukliausia Lietuvos kultūrinio turizmo traukos vietove, buvo apdovanotas ne tik Lietuvoje, bet ir Briuselyje. Čia įvykusios iškilmingos Europos Komisijos EDEN projekto apdovanojimų ceremonijos metu Pakruojo dvaro atstovas sulaukė ovacijų dėl išskirtinės dvariškos aprangos.

„Neabejojame, kad Pakruojo dvaras, kurį pernai paskelbėme patraukliausia Lietuvos kultūrinio turizmo traukos vietove, šiemet bus karščiausia turistų lankoma vietove. Dabar jis turi didelį potencialą išgarsėti ir Europoje, ypač po to, kai jam įteiktas Europos Komisijos EDEN apdovanojimas, ir Pakruojo dvaras bus pristatomas Europos mastu“, - teigia laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Be to, Pakruojo dvaro atstovas, kaip ir renginyje dalyvavęs Ilzenbergo dvaro atstovas, pasirašė Briuselio deklaraciją, kad galėtų oficialiai naudoti EDEN logotipą.

Klasicistinio stiliaus dvaras Šiaurės Lietuvos krašte, garsėjančiame aludarystės tradicijomis bei bajorų virtuve, dešiniajame Kruojos upės krante yra patekęs į Rekordų knygą kaip didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas mūsų šalyje. Jame visais metų laikais, tiek vasarą, per naktigonę, tiek kalėdmečiu, klausant pasakos apie Spragtuką, galima pasinerti į dvarišką gyvenimą ir dvaro istorijas – apie baronus fon Ropus, apie to meto dvaro technikos stebuklus, amatus ar net lietuviškojo Robino Hudo, Tado Blindos, ūsus.

Nuo 2007 metų 27 Europos šalyse jau išrinkta 140 patraukliausių Europos turizmo traukos vietovių. Praėjusiais metais, kai projekto tema buvo kultūrinis turizmas, Europoje išrinkta 18 EDEN vietovių tokiose šalyse kaip Malta, Kroatija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Suomija, Belgija ir kt. Lietuvoje pernai sulaukta rekordiškai daug – net 33 paraiškų iš skirtingų šalies regionų.     

Viso Lietuvoje šiuo metu yra 7 patraukliausios turizmo vietovės: praėjusiais metais patraukliausia kultūrinio turizmo traukos vietove paskelbtas Pakruojo dvaras (video apie dvarą – čia); EDEN projektą „Patraukliausia Lietuvos turizmo vietovė 2015. Turizmas ir vietinė gastronomija“ laimėjo Druskininkų savivaldybėje kepamas šakotis; 2013 m. EDEN nugalėtojas – Telšiai kaip vietovė, pritaikyta visiems; 2011 m.„Lietuvos turizmo traukos vietove“ buvo paskelbtas Všį Rokiškio turizmo informacijos centro projektas „Rokiškio dvaro sodyba“ kaip išskirtiniausias atstatytas ir pritaikytas turizmui statinys Lietuvoje; 2010 m. Lietuvos darnaus vandens turizmo traukos vietove išrinktas Zarasų rajono turizmo informacijos centro projektas „Zarasų kraštas – dangaus krantas žemėje“; Nemuno deltos regioninis parkas 2009 m. pelnė išskirtinės gamtos, kultūros ir turizmo darnos vietovės vardą; o „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2008. Nematerialus paveldas“ laimėtoju buvo išrinktas Žemaitijos nacionalinis parkas.

 

2018 m. sausio 15 d.

Į Šimtmečio ekspediciją – su virtualiu „gidu“

Šventinius metus Turizmo departamentas kviečia pradėti parsisiunčiant Šimtmečio maršruto mobilią programėlę. Ieškoti J.Basanavičiaus augintinės – pelėdos – iškamšos, iš kluono lentų signataro suręstos bažnyčios, iš išlydytų centų nulieto paminklo, kurorto nuogalių istorijas menančios vilos, A.Smetonos obelų sodo ar kitų atkurtos Lietuvos nuo šiol galima su virtualiu „gidu“.

Mobili aplikacija „LT100“, skirta išmaniems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, leidžia patogiai naudotis leidinyje „Keliauk ir pažink! Atkurtai Lietuvai 100“ esama informacija, susiplanuoti keliones po Lietuvos Šimtmečio maršruto objektus, nustatyti tikslią jų vietą žemėlapyje, atstumą tarp objektų.

„Kviečiame šiuos ypatingus Lietuvai metus švęsti keliaujant! Atkurtos Lietuvos Šimtmečio istorija nėra nuobodi, tereikia mokėti ją prakalbinti. Tikimės, kad mobili programėlė pritrauks jaunų, šiuolaikinių, žingeidžių turistų dėmesį ir paskatins leistis į keliones po šalį. Turime geriau ją pažinti, kad galėtume ja didžiuotis“, - įsitikinusi laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Aplikacijoje yra interaktyvus žemėlapis, objektai su aprašymais ir nuotraukomis. Naudojamos ir Lietuvos istorijos repo video klipo iliustracijų autorės Aistės Papartytės Šimtmečiui skirtos iliustracijos. Objektus galima filtruoti pagal regioną, miestą, artimiausius objektus bei atstumą.

Informacija apie 100 maršruto stotelių pateikiama lietuvių kalba, o adaptuotas maršrutas (20 objektų) – ir anglų k.

Aplikaciją galima nemokamai parsisiųsti iš „Google Play“ ar „Apple Store“ parduotuvių. Ji skirta įvairaus amžiaus savarankiškiems keliautojams, šeimoms, kelionių po Lietuvą organizatoriams, užsienio lietuviams.

Šimtmečio maršrutą su 100 istorinių, kultūrinių ir gamtos objektų, susijusių su 1918-1923 m. nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo istorija, 2017 m. inicijavo Turizmo departamentas. Jis parengtas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu, tekstų autoriai – VU humanitarinių mokslų magistrai Luka Lesauskaitė ir Simonas Teškevičius, gidė Lina Dusevičienė. Objektai suskirstyti pagal temas: asmenybės, dalyvavusios atkuriant Lietuvą; Nepriklausomybės kovos ir lemiamos pergalės; valdžios ir savivaldos įtvirtinimas, ir suskirstyti pagal regionus (Vilniaus miesto, Kauno, Pietų Lietuvos, Rytų Lietuvos ir Vakarų Lietuvos). Leidinys patalpintas svetainėse www.Lithuania.travel ir www.tourism.lt
 
   

2017 m. rugpjūčio 31 d.

Pirmojo pusmečio turistų skaičiuoklė: kreivė Lietuvoje tebekyla aukštyn

 

Vokiečiai, italai, prancūzai, britai, švedai, norvegai, japonai, kinai, amerikiečiai bei Izraelio gyventojai. Būtent šių turistų srautų į Lietuvą pokyčius labiausiai seka Turizmo departamentas. Pagal naujausią šių metų pirmojo ketvirčio statistiką, 210,7 tūkst. turistų iš minėtų šalių mūsų šalyje sausio-birželio mėnesiais praleido 1,059 mln. nakvynių. Abu šie rodikliai pasižymi pastoviu augimu.

Apskritai pirmąjį 2017 m. pusmetį turistų Lietuvoje padaugėjo 7,7 proc. Pirmuosius šešis metų mėnesius mūsų šalyje bent su viena nakvyne keliavo 1,29 mln. keliautojų. Iš jų turistai iš užsienio sudarė 692,6 tūkst., t.y. 6,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu,o vietiniai turistai – 601,3 tūkst., t.y. 9,7 proc. daugiau nei 2016 m.

Itin sparčiu augimu pagal Lietuvos apgyvendinimo įstaigų statistiką pirmąjį 2017 m. pusmetį išsiskyrė Jungtinė Karalystė – iš jos sulaukta 28,2 tūkst. turistų, t.y. 8,4 proc. daugiau nei 2016 m. pirmąjį pusmetį. Taip pat augo prancūzų (+6,6 proc.), italų (+5,0 proc.), švedų (+1,4 proc.) srautai. Net 13,8 proc. išaugo turistų iš Prancūzijos nakvynių Lietuvos apgyvendinimo įstaigose skaičius.

„Kodėl mums aktualiausi Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos ir Norvegijos turistų srautai? Todėl, kad šios šalys yra tikslinės Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos, esame labiausiai suinteresuoti pritraukti iš jų turistus, kaip ir iš tolimųjų rinkų tokių kaip JAV, Japonija. Visose šiose šalyse pristatyti Lietuvą kaip patrauklią šalį atostogoms mums padeda profesionalios vietinės turizmo rinkodaros ir viešųjų ryšių kompanijos, su kuriomis esame sudarę sutartis. Beje, dar aktualesnis rodiklis yra turistų nakvynių Lietuvoje skaičius. Jis pirmąjį šių metų pusmetį augo net 7,2 proc.,“ – statistiniais rezultatais džiaugiasi laikina Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Gausėjo turistų ir iš tolimųjų rinkų: JAV (+24,3 proc.), Izraelio (19,8 proc.), Kinijos (+45,1 proc.). Daugiau nakvynių Lietuvos apgyvendinimo įstaigose pirmąjį šių metų pusmetį praleido turistai iš visų tolimųjų atvykstamojo turizmo rinkų, kuriose Turizmo departamento turizmo rinkodaros profesionalai vykdo intensyvią veiklą: kinų nakvynių gausėjo 49,5 proc., Izraelio gyventojų +34,9 proc., amerikiečių +6,2 proc., japonų +1,9 proc. 

Turistai į Lietuvą gausiau plūdo ir iš svarbių rinkų: Baltarusijos – 78,8 tūkst. (+3 proc.), Rusijos – 77,1 tūkst.  (+10,5 proc.), Lenkijos – 73,6 tūkst. (+5 proc.), Latvijos – 64 tūkst. (+8,5 proc.), Ukrainos – 38,7 tūkst. (+0,2 proc.) bei Estijos 27,1 tūkst. (+9,2 proc.).

Daugiau informacijos:

Gerda Butkuvienė - atstovė žiniasklaidai

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos

Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius, Lietuva

Tel.: +370 706 64 967

Mob.tel.: +370 616 17476

El.paštas: Gerda.butkuviene@tourism.lt;

www.tourism.lt

2017 m. rugpjūčio 1 d.

Užsienio turistai Lietuvoje pernai paliko 806 milijonus eurų

Keliaudami po Lietuvą pernai turistai iš užsienio buvo išlaidesni – mūsų šalyje paliko 5 proc. daugiau pinigų nei 2015 m., t.y. 806,4 mln. EUR.

Išankstiniais Valstybinio turizmo departamento skaičiavimais, daugiau nei ketvirtadalį šios sumos sudarė turistų iš tikslinių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų išlaidos: vokiečiai, britai, norvegai, švedai, prancūzai ir italai 2016 m. mūsų šalyje paliko net 215,7 mln. EUR, t.y. 11,2 proc. daugiau nei 2015 m.

„Išvardintose šalyse kryptingai dirbame tiek su turizmo verslu, tiek su žiniasklaida, organizuojame reklamines kampanijas, dalyvaujame turizmo parodose, komunikuojame socialiniuose tinkluose ir jau galime matyti tokios intensyvios turizmo rinkodaros rezultatus. Vokietija apskritai yra TOP1 Lietuvos atvykstamojo turizmo rinka – iš jos sulaukiame daugiausia turistų. Atvykusių vokiečių išlaidos pernai augo daugiau nei trečdaliu – 34,8 proc. ir siekė 90,3 mln. EUR, o vidutinės vienos kelionės išlaidos sudarė 445 EUR (+25,3 proc.). Pagal jas Vokietija yra trečioje vietoje – po Kinijos (536,9 EUR (+14 proc.) ir JAV – 448,2 EUR“, - rodiklius komentuoja laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Augo be išimties visų tolimųjų rinkų turistų išlaidos Lietuvoje: net 43,5 proc. daugiau išleido kinai (9,9 mln. EUR). Jų vienos kelionės išlaidos pernai buvo didžiausios, t.y. 537 EUR. ketvirtadaliu daugiau nei 2015 m. – turistai iš Izraelio (9,4 mln. EUR). Plačiau pinigines atostogaudami Lietuvoje atvėrė ir japonai (viso išleido 10,7 mln. EUR) bei amerikiečiai (16,6 mln. EUR).

Didžiausią atvykusių į Lietuvą turistų išlaidų dalį sudarė turistų iš Baltarusijos išlaidos – jos pernai siekė net 117,7 mln. EUR. Baltarusai vienos kelionės metu vidutiniškai išleido 298,1 EUR. Beveik penktadaliu padidėjo Rusijos turistų išlaidos – jos siekė 95,8 mln. EUR, t.y. 18,1 proc. daugiau nei 2015 m. Pagal šį rodiklį bei augančią apgyvendinimo įstaigų statistiką galima daryti prielaidą, kad Rusijos rinka atsigauna ir pamažu grįžta į prieškrizinį laikotarpį.

Bendros atvykusių turistų išlaidos apima išlaidas nakvynei, transportui, maistui, pirkiniams, laisvalaikiui ir kt.

2017 m. liepos 28 d.

 „Nepamiršk galvos!“ – kad atostogos būtų be rūpesčių 

Atostogas be rūpesčių galima užsitikrinti tik patiems. Svarbiausia – pasinėrus į kelionių planavimo įkarštį nepamesti galvos. Turizmo departamentas pristato žaismingas atmintines su patarimais, ką privalu žinoti keliaujantiems.

„Jokia institucija negalės padėti, jeigu turistas įsigis kelionę nesudarydamas sutarties arba pirkdamas ją iš neregistruoto kelionių organizatoriaus. Visada atsakome į turistų skambučius ar laiškus ir padedame, kiek galime. Atviruko formos atmintinės, kurios lengvai tilptų į rankinę ir būtų po ranka renkantis kelionę atostogoms, - papildoma keliautojų edukavimo priemonė, kuri, tikimės, sumažins galimus atostogų rūpesčius“, - atkreipia dėmesį Valstybinio turizmo departamento Turizmo veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Tadas Žentelis.

3 tūkst. egzempliorių tiražu išleistos atmintinės atsako į šiuos turistams aktualius klausimus: „Ką būtina žinoti perkant kelionės paketą?“, „Ar tinkamai vykdoma turizmo paslaugų sutartis?“ ir „Ką būtina žinoti apie gido paslaugas?“.

Atmintinės bus platinamos turizmo informacijos centruose, turizmo renginių bei parodų metu.

Atmintinių tekstai publikuojami ir Turizmo departamento svetainėje

 

Daugiau informacijos:

Gerda Butkuvienė - atstovė žiniasklaidai

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos

Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius, Lietuva

Tel.: +370 706 64 967

Mob.tel.: +370 616 17476

El.paštas: Gerda.butkuviene@tourism.lt;

www.tourism.lt

 

 

VALSTYBINIO TURIZMO DEPARTAMENTO PRIE ŪKIO MINISTERIJOS PRANEŠIMAI SPAUDAI

Kiek smeigtukų jūs ir jūsų vaikai jau yra įsmeigę į pasaulio žemėlapį ties aplankytomis šalimis? O kiek – į Lietuvos žemėlapį? Mūsų šalyje – aibė vietų savaitgalio išvykoms su vaikais.

2017 m. liepos 21 d.

Lietuva ideali kelionėms su šeima

Kiek smeigtukų jūs ir jūsų vaikai jau yra įsmeigę į pasaulio žemėlapį ties aplankytomis šalimis? O kiek – į Lietuvos žemėlapį? Mūsų šalyje – aibė vietų savaitgalio išvykoms su vaikais.

1.Šakiuose - nuo dvaro pamokų iki Ožiukų mokyklos

            Niekada nesvarstėte Šakių krašto kaip tinkamo kelionei su vaikais? Be reikalo. Štai, ekologinėje sodyboje „Ožiukų mokykla“, kurioje auginamos ožkos ir avys, yra laukiami smalsūs ir žingeidūs vaikai. Sodybos šeimininkai gamtininkai siūlo ožkų sūrio degustaciją, įvairius edukacinius užsiėmimus pagal metų laikus (pavasarį - sekretų darymas, vasarą - žoliavimas ir lauktuvės namams, rudenį - rankų darbo muilo su ožkos pienu gaminimas, žiemą - žaislų gamyba), taip pat pažintinius pasivaikščiojimus po Kidulių apylinkes.

           Gelgaudiškio dvare vaikai ir paaugliai edukacinės ekskursijos metu gali išmokti dvariško etiketo ar net sudalyvauti šokių pamokoje, mažiesiems siūloma ekskursija "Į svečius pas raganą“. Vaikams dvare pasakos forma pasakojama dvaro istorija, surengiama viktorina, kurios metu dalijami saldūs prizai. Vėliau vaikai su ponia eina pasivaikščioti į dvaro parką, kur „atranda“ raganos namelį. Jame ragana verda saldžią arbatą ir laukia svečių…

             Taip pat Šakiuose - tradicinių žaislų gamyba bei polimerinio molio edukacija ,,Zanavykų muziejuje", iškyla baidarėmis Šešupe. Plaukiant baidarėmis Šešupės upe unikalu yra tai, kad kairiajame upės krante yra Rusija (Kaliningrado sritis), o dešiniajame - Lietuva, todėl tai yra išskirtinė galimybė apžvelgti ir palyginti dvi valstybes vienu metu ir tam net nereikia vizų! Na, o tie, kuriems pažintis su laukine gamta ar ES siena nė motais, kaimo turizmo sodyboje „Šešupės slėnis“ gali išbandyti vandens sūpynes „tarzankes“, „Robinzono salą“, paplūdimį su pavėsinėmis ir tinklinio aikštelėmis.

2.Po Žemaitiją – aktyviai

Aplink Platelių ežerą vingiuoja net 24 km dviračių takas. Pačiuose Plateliuose – ir dviračių nuoma. Grožėtis apylinkėmis galima ir pėstute: turistų laukia Šeirės gamtos takas ar Paplatelės takas. Mažiausiems turistams skirtas Giliuko ir Kaštoniuko takas Platelių dvaro parke. Kelionėje juos lydės išdykėlis Kaštoniukas, kuriam vis knieti nulaužti šakelę, nuskinti gėlę ar net spardyti skruzdėlyną! Tik gerasis Giliukas laiku sudrausmina savo draugą ir pamoko elgesio gamtoje.

Plokščių kaime galima pažaisti burbulinį futbolą, Mardosų kaime kaimo turizmo sodyboje "Žemsodis" ant Minijos upės kranto – išsinuomoti baidarę, kanoją, plaustą ar irklentę.

Norint geriau pažinti Žemaitiją galima užsukti į Platelių lankytojų centre esančią ekspoziciją „Žemaitijos žemės slėpiniai“, kur galima išmokti žemaitiškų žodžių, ar į vienintelį Europoje „Šaltojo karo muziejų“. Paaugliams tikrai patiks išmani ekskursija po Plungės dvaro sodybą -virtuali edukacinė-pažintinė programa, pritaikyta mobiliesiems įrenginiams.

Tauragės rajone Taurų kaime – didžiausias Žemaitijoje nuotykių parkas „Tauro parkas“. Čia įveikus įvairaus sudėtingumo trasas galima likti nakvynei namelyje...medyje.

Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras vaikams siūlo išmokti pinti iš vytelių Seredžiaus krašte arba kepti duoną, nuvykti į svečius pas dvaro ponią Jurbarko krašto muziejuje arba susipažinti su paukščių namais – lizdais Panemunių regioninio parko lankytojų centro ekskursijoje miške.

3.Aukštaitija: kur kvepia grybukais ir riaumoja dinozaurai

Lietuvoje plinta dinozaurai. Už 60 km nuo Panevėžio Pasvalio rajone esantis Raubonių parkas traukdavo lankytojus mini zoologijos sodu su dygliakiaulėmis ar kengūromis, kurias galima pamaitinti, taip pat etnografiniu liaudies muziejumi, o dabar dar parke atsirado ir natūralaus dydžio priešistorinių reptilijų, riaumojančių ir judančių.

Rokiškis vilioja į ekstremaliausią Lietuvoje Sartų apžvalgos bokštą. Įspūdingas, bene 36 metrų aukščio bokštas, į kurio viršų veda aukščio baimę patikrinantys sraigtiniai laiptai. Šalia – Sartų ežeras su keliomis įlankomis ir salomis. Vaizdai - verti milijono.

Bajorų kaimo kultūros namuose duris atvėrę „Lėlių namai“. Juose eksponuojama per 1000 lėlių. „Lėlių namuose“ vyksta lėlių teatro „ČIZ“ spektakliai, šventės, edukacinės prog- ramos, lėlių gamyba, kūrybinės stovyklos.

Rokiškio muziejuje galima aplankyti grafų vaikų porcelianinių žaisliukų ir drabužėlių ekspoziciją, šaudyti iš medžiotojo Roko lanko ar net išmokti žaisti anglišką žaidimą kroketą.

Nuotaikinga ir pilna netikėčiausių įspūdžių edukacinė B. Dapkienės ūkio programa –popietė pas alpaką Šokoladą ir jo draugus supažindins vaikus su įvairiais kaimo ūkyje gyvenančiais egzotiniais paukščiais ir gyvūnais. Surinkę vištų kiaušinius kepsite nuostabaus skonio kiaušinienę, o tapybos pamokėlės metu įamžinsite savo įspūdžius ir natūralios gamtos grožį.

Lauktuvėms iš Rokiškio – pačių kepti grybukai? Kodėl gi ne. Juodupėje šalia kepyklos yra įsikūrę „Grybų ir šakočių namai“, kuriuose pagal senovines technologijas kepami šakočiai ir grybukai, vyksta edukacinės programos.  Čia įrengta speciali šakočių ir baravykų kepimo įranga, o lankytojai gali patys gaminti šiuos skanėstus, išmėginti savo konditerinius gabumus.

4.Vaikų rojus Druskininkuose

Druskininkų vandens parkas mažuosius lankytojus ir jų tėvelius džiugina specialiai jiems skirta nauja erdve, kurioje jie gali karstytis beždžionių tiltais ir landžioti jų urvuose, maudytis kalnų upelyje, braidžioti tikru jūros smėliu ir džiaugtis džiunglių gyvūnų draugija. Vaikų erdvėje įrengta garinė pirtis.

O ar jau išbandėte lynų keltuvą, pramogų parką „DruFunPark“ su kalnų fragmentų dekoracijomis, gelbėjimo darbams kalnuose naudojamu malūnsparniu, 5 m bokštu „Spidertower“, kurio viršūnę reikia pasiekti kopiant tinklais, rogučių kalniukais, karusele, batutu, įvairaus tipo čiuožyklomis bei labirintais „Snow arenoje“, nuotykių parką „ONE“, Iliuzijos kambarius su naujiena - nauju apverstu namu? O kur dar miško muziejus „Girios aidas“, zoologijos sodas Grūto parke?

Prie pat Druskininkų esančioje Ratnyčios gyvenvietėje įsikūrus Druskos studija kviečia į kūrybines dirbtuves su Druskos karaliene – Aušra Česnulevičiene. Čia rankomis liesite unikalius druskos kūrinius, patirsite tikrą kūrybos džiaugsmą.

Gausybę edukacinių pramogų siūlo „Sūrūs vėjai“. Šeimoms puikiai tiks Laikraščių pynimo, Sausainių „Švilpukų“ kepimo, Keramikos, Audimo edukacijos bei daugelis kitų šios įstaigos organizuojamų pramogų.

5.Karvutė, išlipusi iš smegduobės Biržuose

Karvės ola – lankomiausia Biržuose, bet ar matėte, kad ant jos krašto jau stovi iš smegduobės išlipusi karvutė? Būtinai aplankykite! Beje, Karajimiškio kraštovaizdžio draustinyje galima rasti ir daugiau žymių įgriūvų, tai – „Geologų“, „Lapės olą“, „Ievos“, „Velykų“ įgriuvas. Kraštovaizdžio draustinyje yra įrengtas smegduobės "Barsuko ola" pažintinis geologinis pėsčiųjų takas, leidžiantis apžvelgti net 13 smegduobių.

Populiarėja neseniai atidarytas eko basų kojų takas Drąseikiuose.Ten labai įdomu tiek mažam, tiek dideliam, kadangi galima basomis pasivaikščioti kankorėžiais, kaštonais, akmenukais, šakelėm... Praeinama apie 1 km. Visai šalia šio parko yra žirgynas.

Taip pat šeimos pamėgo naująjį Kirkilų apžvalgos bokštą – ten atsiveria nuostabūs vaizdai, yra suoliukai su stalais pasėdėti gamtoje, paiškylauti.

Biržų pilyje veikia muziejus su galybe edukacijų vaikams ir interaktyviais žaidimais.

6.Šeimos atostogos pajūryje

Palanga skamba naujojo Vasaros parko - didžiausios poilsio ir pramogų vietos Lietuvos pajūryje - atidarymu. Be to, ar esate jau apsilankę Palangos insektariume – vieninteliame specializuotame Lietuvos nariuotakojų zoologijos sode?

Uostamiestyje aplankyti atnaujintą Lietuvos jūrų muziejų – tiesiog privalu. Dabar jame galima „išgyventi“ laivo sudužimą, išmokti apsivilkti gelbėjimo liemenę ar išsiųsti SOS signalą, sužinoti apie Lietuvos sąsajas su „Titaniku“, pasigrožėti eršketais atvirame baseine ar rožiniais pelikanais, taip pat apsilankyti naujoje kavinėje ant stogo. O ką dar veikti Klaipėdoje su šeima?

Pasiūlymų sąrašas netrumpas. Pavyzdžiui, galima rinktis individualų skluptūrų ir paminklų maršrutą šeimoms „Mažieji Klaipėdos stebuklai“ apie "mažuosius Klaipėdos gyventojus" - "Katiną džentelmeno veidu", "paslaptingąjį peliuką", slibiną, kaminkrėtį... Arba saldžią ekskursiją į „Roshen“ konditerijos fabriką.

Klaipėdos universiteto botanikos sodas siūlo išmokti pasigaminti herbariumą arba susipažinti su arbatžolėmis; Kalvystės muziejus - pažinti baltų papuošalus; Laikrodžių muziejus – pasigaminti laikrodį-modeliuką.

Klaipėdoje taip pat galima išmokti žaisti lazertroną (žaidimas su lazeriais), futbopulą (biliardas, žaidžiamas kojomis) ar laipiojimą uolomis dirbtinių uolų laipiojimo centre. Labiau tradicinės pramogos – „Sky parke“ su didžiausiomis batutų platformomis Europoje bei kempinių baseinu ar „Kar kar parke“ su dviračio važiavimu medžio viršūnėmis, įvairaus ilgio skrydžiais tarp medžių, diskgolfu, drambliaskrydžiu bei parko puošmena- automobiliu medyje.

Klaipėdos rajone lankytojų laukia dinozaurų parkas, apverstas namas Radailiuose, taip pat autentiškas Šiaurės Amerikos indėnų kaimas ,,Vinetu kaimas“, Klaipėdos zoologijos sodas. Drevernoje mažieji keliautojai gali išbandyti vėtrungės gaminimo ir dažymo, žuvytės lipdymo edukacijas.

7.Kaune: knygos paplūdimyje ir miegantys drambliai

Kauno turizmo informacijos centras vasarą vaikams ir paaugliams siūlo nesėdėti namuose ir nerti stačia galva arba į pramogas (nuotykių parke „UNO park“, laipiojimo centre „Miegantys drambliai“), arba į ekskursijas ( „Liaudies muzikos instrumentų šalyje“ Lietuvių tautinės muzikos istorijos muziejuje), arba į edukacines programas, pavyzdžiui, zoomokyklėlėje zoologijos sode, arba į stovyklas („Wake Up Kaunas“ vandenlenčių vaikų dienos stovyklą liepos mėnesį ar kino stovyklą rugpjūčio mėnesį). Kūrybinės dirbtuvės šeimoms organizuojamos net M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

Miestiečiai ir miesto svečiai kviečiami ir į visą vasarą šeštadieniais 12–17 val. esant geram orui Lampėdžių paplūdimyje šalia „Sunny Beach Lounge Bar“ veikiančią biblioteką po atviru dangumi. Joje įrengtoje skaitykloje galima rasti ne tik knygų bei žurnalų, bet ir stalo žaidimų – viską, ko reikia puikiam laiko praleidimui pliaže.

8.Šiaulių lapė – didžiausia gyvūno skulptūra Lietuvoje

Šiauliuose gyvenimas verda Talkšos ežero pakrantėje. Netoli Saulės laikrodžio aikštės yra „Geležinės lapės“ skulptūra. Lietuvos Gineso rekordų knygoje rašoma, kad tai didžiausia gyvūno skulptūra šalyje: jos svoris – beveik 7 tonos, ilgis – apie 20 metrų.

Netoliese veikia „Fox Spot“ – vandens sporto ir pramogų parkas, siūlantis pramogas ant vandens (čiuožti su vandenlente, vandens slidėmis arba pripučiamu ratu).

Nuo centrinės miesto aikštės iki ežero - vos kilometras kelio. Už ežero yra paplūdimys, Gamtininkų stotis su joje auginamais žirgais, poniais, Katinų muziejumi.

Šalia ežero stovi unikali Chaimo Frenkelio vila. Restauruota vila su parku ir jį puošiančiu fontanu – išskirtinė Šiaulių erdvė. Šiaulių „Aušros“ muziejus visą vasarą kviečia šeimas turiningai ir įdomiai čia praleisti laisvalaikį. Trečiadienio vakarais organizuojamos dailininko dirbtuves po atviru dangumi, kur susirinkusiųjų laukia puikus poilsis, nuostabi vilos parko aplinka ir profesionalios dailininkės, pamokysiančios piešti, tapyti, pažinti įvairias dailės technikas. Kiekvieną dieną, lankytojams patogiu metu, vilos parke galima nemokami išbandyti vasaros žaidimus-pramogas, pasisupti secesijos stiliaus sūpynėse.

9.Tomahauko svaidymo pamokos Dzūkijoje

Prie kelio Alytus-Druskininkai įsikūręs visas edukacinis-pramoginis kaimelis „Meškasalis“. Čia galima išmokti, kaip reikia į taikinį mėtyti tomahauką – svaidomąjį kirvuką, kurį naudodavo Šiaurės Amerikos genčių indėnai. Programos metu vyksta žaidimai, šaudymas iš lanko. Žmonės gali aplankyti indėnų muziejų, kuriame - Šiaurės, Centrinės ir Pietų Amerikos indėnų drabužiai, papuošalai, ginklai, muzikos instrumentai ir kt. Taip pat galima pasimokyti statyti indėniškus būstus - tipi.

Alytaus rajone, netoli Radžiūnų piliakalnio, - didžiausias nuotykių parkas ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione „Tarzanija“.13 hektarų ploto parke yra 7 skirtingo sudėtingumo trasos suaugusiems ir paaugliams ir viena speciali trasa vaikams nuo 3 iki 7 m. Nuotykių parke visus metus laukia „Pašėlę kalneliai“ - įrengtos net keturios skirtingos trasos skirtos tiek žiemą, tiek vasarą leistis nuo kalno specialiuose ratuose.

10. Pirmyn į gamtą

Pristigus idėjų privalu atsiminti, kad Lietuva – apžvalgos bokštų ir pažintinių takų kraštas. Mūsų šalyje priskaičiuojama apie 30 apžvalgos bokštų ir daugiau nei 100 pažintinių taką. Kiekvieną regioną galima apžvelgti iš viršaus. O ties pažintiniais takais, vingiuojančiais per pelkes, parkus ar aplink ežerus, įrengti informaciniai stendai su aprašymais, nuotraukomis, legendomis ar net mįslėmis mažiesiems keliautojams.

Be to, daugelio parkų direkcijos kviečia į Gamtos mokyklas – tai yra gamtos pažinimo užsiėmimus, ekskursijas, pavyzdžiui, naktį stebėti pelėdų ar šikšnosparnių. Kauno marių regioninio parko direkcija net organizuoja jaunųjų gamtos reindžerių būrelius.

Idėjas kelionėms su šeima pagal turizmo informacijos centrų pateiktą informaciją surinko Turizmo departamentas. Daugiau informacijos – turizmo informacijos centruose, parkų lankytojų centruose, jų interneto svetainėse.

www.tourism.lt

www.Lithuania.travel

www.lietuva100.lt

Visit us on Facebook

 

Daugiau informacijos:

Gerda Butkuvienė - atstovė žiniasklaidai

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos

Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius, Lietuva

Tel.: +370 706 64 967

Mob.tel.: +370 616 17476

El.paštas: Gerda.butkuviene@tourism.lt;

 

2017 m. rugpjūčio 3 d.

Pretendentų tapti patraukliausia Lietuvos kultūrinio turizmo vietove – rekordiškai daug

33 – tiek paraiškų iš visos Lietuvos sulaukė Turizmo departamentas, vasaros pradžioje paskelbęs „Patraukliausios Europos turistinės vietovės“ (angl. European Destinations of Excellence - EDEN) rinkimus. Šiemet Europos Komisijos paskelbta tema – kultūrinis turizmas.

 „Nuo 2006 m., kai Lietuva dalyvauja EDEN programoje, kurią vykdo Europos Komisija, nesame gavę tiek daug paraiškų. Tai įrodo, kad Lietuvoje kultūrinis turizmas išties yra labai stiprus ir progresyvus. Ne be reikalo užsienio turistų apklausose Lietuvos kultūra ir istorija yra nurodomi kaip pagrindiniai motyvai pamatyti mūsų šalį. Vienas pagrindinių EDEN atrankos kriterijų - vietovė neturi būti gerai žinoma, tad kai kurie dalyviai išties bus tikras atradimas tiek Lietuvos, tiek užsienio turistams“, - iš anksto džiaugiasi laikinai einanti Valstybinio turizmo departamento direktorės pareigas Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Net pusė visų paraiškų gauta iš Aukštaitijos regiono, penktadalis – iš Dzūkijos, kiek mažiau patraukliausios vietovės titulo siekiančių yra iš Žemaitijos bei Suvalkijos.

Pretendentų spektras itin platus ir įvairus: nuo tradicinio paveldo iki industrinio, nuo sakralinės medinės architektūros iki modernių urbanistinių sprendimų, nuo parkų iki meno galerijų, nuo didmiesčių ir kurortų iki kaimelių. Tarp paraiškų – net 9 pilys ir dvarai, 5 muziejai (iš jų vienas – „muziejukas“), sinagogos, „Velnio nuotakos“ dvasios kupinas malūnas ir kt.

„Įdomu, kad nemažai dalyvių akcentuoja kulinarinį turistinės vietovės aspektą. Pavyzdžiui, turistus vilioja smetoniškais blynais, duonos kepimu, sviesto mušimu, dvariškais patiekalais, šviežiu medumi, rūkyta žuvimi ar net „pagrabinėm bandelėm“. Gastronominis turizmo tendencijos šiuo metu yra stiprios visame pasaulyje, be to, ši atšaka laikoma kultūrinio turizmo dalimi“, - atkreipia dėmesį I.Trakimaitė-Šeškuvienė.

             Iš visų dalyvaujančių turizmo traukos vietovių bus išrinkta nugalėtoja ir keturios finalininkės, kurios bus apdovanotos Patraukliausios Lietuvos kultūrinio turizmo vietovės apdovanojimų ceremonijoje šių metų pabaigoje. Apie patraukliausią Lietuvos kultūrinio turizmo vietovę bus sukurtas ją pristatantis videoklipas, ji bus pakviesta į Europos Komisijos apdovanojimų ceremoniją, pristatoma Europos mąstu, turės galimybę dalyvauti EDEN vietovių tinkle (http://youredenexperience.com). Be to, nugalėjusi vietovė bus įtraukta į kuriamą patraukliausių turizmo traukos vietovių EDEN maršrutą platformoje www.marsrutai.eu bei įvairiais projektais reklamuojama ateityje.

 

Paraiškas vertins Turizmo departamento sudaryta vertinimo komisija.

EDEN projektą „Patraukliausia Lietuvos turizmo vietovė 2015. Turizmas ir vietinė gastronomija“ laimėjo Druskininkų savivaldybėje kepamas šakotis; 2013 m. EDEN nugalėtojas – Telšiai kaip vietovė, pritaikyta visiems; 2011 m. „Lietuvos turizmo traukos vietove“ buvo paskelbtas Všį Rokiškio turizmo informacijos centro projektas „Rokiškio dvaro sodyba“ kaip išskirtiniausias atstatytas ir pritaikytas turizmui statinys Lietuvoje; 2010 m. Lietuvos darnaus vandens turizmo traukos vietove išrinktas Zarasų rajono turizmo informacijos centro projektas „Zarasų kraštas – dangaus krantas žemėje“; Nemuno deltos regioninis parkas 2009 m. pelnė išskirtinės gamtos, kultūros ir turizmo darnos vietovės vardą; o „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2008. Nematerialus paveldas“ laimėtoju buvo išrinktas Žemaitijos nacionalinis parkas. Daugiau informacijos apie EDEN projektą: www.eden/tourism.lt .

 

EDEN (angl. European Destinations of Excellence) apdovanojimai skiriami naujoms, mažai žinomoms Europos turizmo vietovėms 27 šalyse narėse ir šalyse kandidatėse. Išrinktos vietovės įsipareigoja puoselėti socialinį, kultūrinį ir aplinkos tvarumą. Rinkdama šias vietoves EDEN siekia atkreipti dėmesį į Europos turizmo vietovių vertybes, įvairovę ir bendras savybes. Ji padeda skleisti informaciją apie naujas Europos turizmo vietoves, sukuria sąlygas visoje Europoje keistis gera praktika ir skatina ryšius tarp apdovanojimus pelniusių vietovių. Patraukliausios kultūrinio turizmo vietovės rinkimus įgyvendina Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos vykdydamas EDEN projektą „Patraukliausia Lietuvos kultūrinio turizmo traukos vietovė 2017”.

 

 
   
   

 


Paieška:
Kontaktai

Šereikos g. 3-3,

LT-99254 Vilkyškiai,

tel. +370 656 18 551,

ticpagegiai@gmail.com

Darbo laikas:

I-IV 8.00-17.00

V 8.00-15.45

Renginių kalendorius

<< gruodis, 2018 >>
PATKPŠS
12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31