Panemunės miestas

Panemunė – mažiausias miestas Lietuvoje, įsikūręs Lietuvos ir Kaliningrado srities pasienyje. Šalia teka Nemuno upė, kitoje upės pusėje – Tilžė. Tai vienintelis miestas, neturintis savo seniūnijos (priklauso Pagėgių seniūnijai).

Gyvenvietė žinoma nuo XIX amžiaus. Visai Europai svarbūs to meto politiniai įvykiai vyko būtent šiose apylinkėse. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III 1806 m. spalio 9 d. paskelbė Prancūzijos imperatoriui Napoleonui Bonapartui karą.1807 m. birželio 25 d. Tilžėje prasidėjo taikos derybos, kurioms sąlygas diktavo Prancūzijos imperatorius Napoleonas. Keturioms savaitėms, kol vyko Tilžės derybos, Piktupėnai (Pagėgių sav. ~8 km nuo Panemunės) buvo virtę Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III, jo žmonos Luizės ir jų gausios šeimynos rezidencija. 1807 m. liepos 6-ąją Tilžėje įvykęs karalienės Luizės ir imperatoriaus Napoleono Bonaparto susitikimas baigėsi be rezultatų. Todėl liepos 7-ąją ant specialiai Nemuno viduryje pastatyto plausto, Prancūzijos imperatorius Napoleonas ir Rusijos caras Aleksandras I- asis pasirašė Tilžės taikos sutartį, kuri buvo itin nepalanki Prūsijai.

XIX a. pab. senasis pašto kelias, ėjęs per Kuršių neriją, buvo nukreiptas naujai nutiestu traktu per Tilžę ir Tauragę, pastatytas geležinkelio tiltas. To pasėkoje buvo sudarytos palankios sąlygos augti Panemunės gyvenvietei. 1907 m. baigtas statyti tiltas per Nemuną ties Panemunė ir Tilže. Šis tiltas pavadintas Prūsijos karalienės Luizės vardu. Per II pasaulinį karą tiltas susprogdintas, vėliau atstatytas. Tilto ilgis siekia 416 metrų. Šiandien šis tiltas jungia ne tik Lietuvą, bet ir Europos Sąjungą su Rusija.

Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu 1864 – 1904 m. Panemunės apylinkėse kirtosi knygnešių ir carinės Rusijos pasieniečių keliai. XIX a. pab. pasienis buvo stiprinamas trimis punktais. Pirmojoje linijoje kas 3 km stovėjo stebėjimo bokšteliai, o ginkluoti pasieniečiai patruliuodavo ant žirgų. Antroji linija išdėstyta 2 km, o trečioji ~6 km nuo sienos. Šios dvi paskutinės linijos buvo slaptų pasienio pareigūnų postų vietos.

Panemunė suklestėjo po 1923 m. įvykių, kai ji Lietuvos ir Vokietijos pasienio miestu. Čia įsikūrė pasienio policijos postas, muitinė, daugybę parduotuvių, restoranų ir užeigų. Ypač klestėjo turgus. Per miestą nutiestas Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siaurukas. Dėl maisto produktų kainų didelio skirtumo Lietuvos Respublikoje ir Vokietijoje klestėjo kontrabanda.

Po I ir II pasaulinio karo įvykių Panemunės miestas – sunykusi pakelės gyvenvietę. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, gyvenimas Panemunės mieste pamažu gerėja, o miesto vaizdas keičiasi į gerąją pusę.

Šiuo metu Panemunėje gyvena ~350 gyventojų. Veikia Panemunės kontrolės postas.