Istorija

Istorinė Pagėgių krašto praeitis

Lietuvos vakaruose, Pajūrio žemumoje įsikūrusi Pagėgių savivaldybė. Kadaise ši teritorija buvo viena reikšmingiausių istorinio Skalvos regiono dalis. Krikščionybei vis labiau įsigalint Europoje, nuo XIII a. šios žemės priklauso Vokiečių ordinui, vėliau – Prūsijos kunigaikštystei.

1701 m. Šventosios Romos imperijos kurfiurstas Frydrichas III-asis vietoje Prūsijos kunigaikštystės įkūrė Prūsijos karalystę. Sostinė 1701 m. Karaliaučius, nuo 1772 m. Berlynas, 1806–1807 m. Klaipėda. Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė – terminai, įvardijantys nebeegzistuojančias istorines valstybes, kurios kelis šimtmečius dariusios didelę įtaką Vokietijos ir visos Europos istorijai.

Tuometinė Prūsija karalystės užėmė didelę teritoriją, todėl 1752 m. buvo perskirstyta į 10 sričių. Didžiausia sritis – Įsruties (Rytų Prūsija), kurią sudarė Įsruties, Ragainės, Tilžės ir Klaipėdos apskritys. Pagėgiai įėjo į Klaipėdos apskritį, Sovetskas į Tilžės. Atsižvelgiant į vyraujančią tautybę, vienos apskritys buvo vadinamos lietuviškomis, kitos – lenkiškomis, dar kitos – vokiškomis.

1793 m. gruodžio 24 d. Meklenburgo hercogaitė Luise Auguste Wilhelmine Amalie, būdama 17 metų, ištekėjo už Prūsijos sosto įpėdinio Frydricho Vilhelmo III ir tapo Prūsijos karaliene. Norėdama susipažinti su savo šalimi, Luizė vykdavo į atokiausius provincijos kampelius, kur ją džiaugsmingai sutikdavo paprasti žmonės.

Pirmąjį kartą į Klaipėdą (Memel) karalienė atvyko 1802 metais birželio 10 d. Kitas karališkosios šeimos apsilankymas Klaipėdos krašte buvo priverstinis. Frydrichas Vilhelmas III 1806 m. spalio 9 d. paskelbė Prancūzijos imperatoriui Napoleonui Bonapartui karą. Tačiau po Jenos mūšio kartu su visu karališkuoju dvaru, vyriausybe ir dalimi Prūsijos armijos Frydrichas Vilhelmas III su šeima buvo priverstas bėgti į Rytprūsius. Nuo 1807 m. sausio iki 1808 m. Frydrichas Vilhelmas III, jo žmona Luizė ir vaikai gyveno Klaipėdoje, vėliau persikėlė į Karaliaučių.

1807 m. birželio 25 d. Tilžėje prasidėjo taikos derybos, kurioms sąlygas diktavo Prancūzijos imperatorius Napoleonas. Keturioms savaitėms, kol vyko Tilžės derybos, Piktupėnai (Pagėgių sav.) buvo virtę Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III, jo žmonos Luizės ir jų gausios šeimynos rezidencija. Trumpam į Piktupėnus buvo atvykęs ir Prūsijos sąjungininkės Rusijos caras Aleksandras I. Yra žinoma, kad jie su palydomis buvo apsistoję Piktupėnų mokykloje (precentorate) ir kunigo name (pastatas neišlikęs).

1807 m. liepos 7-ąją ant specialiai Nemuno viduryje, ties Tilže ir Panemune, pastatyto plausto, Prancūzijos imperatorius Napoleonas ir Rusijos caras Aleksandras I- asis pasirašė Tilžės taikos sutartį.

Nors Tilžės sutartis buvo itin nepalanki Prūsijai, Prūsijos karalienė Luizė apsilankymas Pagėgių krašte paliko ryškų pėdsaką žmonių atmintyje. Pasakojama, kad misijai pas Napoleoną nepasisekus ir patvirtinus Prūsijai nepalankią sutartį, Luizė ilgai ir gaudžiai verkusi sode (Piktupėnai) po liepomis. Vėliaus, pagerbiant karališkąjį porą, buvusiame mokyklos sode pasodintos dvi liepaitės. Ilgainiui jos imtos vadinti karalienės Luizės Liepos, pažymėtos atminimo lentele. Prieškariu liepos laikytos kone vizitine Piktupėnų kortele, vaizduotos ant miesteliui skirtų atvirukų. 1907 m. pastatytas tiltas per Nemuną, pavadintas karalienės Luizės vardu. Šiuo metu tiltas jungia Lietuvą su Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritimi.

XIX a. viduryje vyko Vokietijos suvienijimas. Po suvienijimo Prūsijos karalystė tapo Vokiečių imperatoriškojo reicho autonomine dalimi. 1918 m. Vokietijoje žlugus monarchijai, Rytų Prūsija išliko autonominė sudėtinė Vokietijos dalis. Antantės pavedimu 1920–1923 m. krašte buvo Prancūzijos kariuomenė, 1923 m. kraštą prisijungė Lietuva. Antrąjį pasaulinį karą laimėjusių valstybių nutarimu 1947 m. vasario 25 d. (kaip esą „vokiškojo militarizmo židinys“), regionas atimtas iš Vokietijos ir padalintas dviem karą laimėjusioms valstybėms. Šiaurinė regiono dalis atiteko Rusijai, kur suformuota Kaliningrado sritis, o pietinė regiono dalis atiteko Lenkijai. Šiuo metu šiaurinę dalį valdo Rusija (Kaliningrado sritis) ir Lietuva (Klaipėdos kraštas), pietinė dalis priklauso Lenkijai. 


Paieška:
Kontaktai

Šereikos g. 3-3,

LT-99254 Vilkyškiai,

tel. +370 656 18 551,

ticpagegiai@gmail.com

Darbo laikas:

I-IV 8.00-17.00

V 8.00-15.45

Renginių kalendorius

<< rugsėjis, 2018 >>
PATKPŠS
12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930