TOP 5

Rambyno kalnas

Rambyno kalnas nuolat traukia keliautojų dėmesį. Nuo kalno atsiveria įspūdingas kraštovaizdis į Nemuną ir kitą jo krantą, kuriame boluoja Tilžės ir Ragainės miestų panoramos. Manoma, jog čia yra buvusi viena svarbiausių skalvių genties šventviečių. Istorikai spėja, kad ant Rambyno kalno yra stovėjusi 1276 metais kryžiuočių sunaikinta skalvių pilis Ramigė. Šiandien Rambyno kalnu vadinama tik likusi piliakalnio papėdė. Didelė kalno dalis, paplauta Nemuno, nugriuvo 1835 m. Kitos griūtys įvyko 1878m. ir 1926 m. vasarą. Dabartinio Rambyno kalno aukštis yra 45,4 m. virš jūros lygio. Rambyno kalną ypač išgarsino Martynas Jankus ir Vydūnas. 1884 metais čia pradėtos rengti Joninių šventės, į kurias suplaukdavo žmonės iš visos Lietuvos.

Rambyno alkakalnį puošia Nacionalinės premijos laureato, skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas aukuras, turintis gilią istorinę prasmę. Jis simbolizuoja baltų dievų trejybę - Patrimpą, Perkūną, Patulą.

Martyno Jankaus ir Vydūno atgaivinta Joninių šventė ant Rambyno kalno birželio 23 d. švenčiama iki šių dienų ir vadinama ,,Tradicijų pynė pagal Vydūną“.

Martyno Jankaus muziejus ir Mažosios Lietuvos paveikslų sodas

Bitėnų kapinės

Tai puikiai tvarkomos kapinės, esančios Rambyno kalno papėdėje. Šios kapinės yra Vydūno, Martyno Jankaus, Valterio – Kristupo Banaičio, Jono Vanagaičio, Elenos Grigolaitytės – Kondratavičienės, Aleksandro Žvinakio ir kitų Lietuvai nusipelniusių asmenybių amžinojo poilsio vieta. Kapines puošia metaliniai vartai pagaminti pagal Martyno ir Marijos Purvinų projektą. Viršutinėje vartų dalyje iškalti Vydūno žodžiai ,,Spindulys esmi begalinės šviesos“. Kapinių teritoriją medine tvora aptvėrė Vydūno draugijos nariai. Kapines puošia Šilutiškio gamtininko Juliaus Balčiausko pasodinti dekoratyviniai medžiai ir krūmai. Kai kuriuos kapus puošia visada žali antkapiai, suformuoti iš karpomų eglučių.

Raganų eglė

Raganų eglė - vienas iš dešimties įspūdingiausių medžių Lietuvoje, kurį verta pamatyti. Šis gamtos paminklas auga Vilkyškių miške. Eglės amžius gali siekti ~150 metų. Šis gamtos paminklas turėjo 18 kamienų. 2007 m. lapkričio 11 d. praūžusi gamtos stichija – sniegolauža, nulaužė vieną iš pagrindinių kamienų. Dabar eglė turi 17 kamienų. Kartais ji vadinamas ,,Raganų šluota“. Tokį vardą dėl formos panašumo į šluotą, apie 1960 –uosius metus jai davė mokslininkė Eugenija Šimkūnaitė. Medis yra 32,5 m. aukščio, kamieno apimtis 1 m. aukštyje, ties išsišakojimu, - 5,1 m.  

Baltųjų gandrų kolonijos

Pagėgių savivaldybė garsėja baltųjų gandrų kolonijomis – Kucuose, Bitėnuose ir Mociškiuose. Ventės rago ornitologai Kucų baltųjų gandrų koloniją pripažino pačią didžiausią Lietuvoje. Įdomiausia tai, kad gandrai pradėjo lizdus sukti pušyse. Teoriškai baltieji gandrai spygliuočiuose medžiuose lizdų nekrauna. Vasarą Bitėnų gandrų kolonijos gyvenimą galima stebėti iš arti. Tam yra pritaikytas specialus monoklis, vaizdą didinantis 60 kartų. Tai puiki pažintinė atrakcija vaikams.

Trakėnai

Trakėnai – seniausia Europoje sportinių žirgų veislė, išvesta XVIII a. pr. Trakėnų dvaro žirgyne (Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Nesterovo rajone). Trakėnai dabartinėje Pagėgių savivaldybės teritorijoje buvo veisiami Šereiklaukio ir Šilgalių dvarų žirgynuose. Po II pasaulinio karo šių sportinių žirgų veisimas nustojo gyvavęs. Tik Lietuvai tapus nepriklausoma šalimi Šilgalių žirgyno iniciatyva buvo atgaivintos seniausios Europoje sportinių trakėnų žirgų veislės auginimo tradicijas Pagėgių krašte bei Lietuvoje. Pasigrožėti trakėnų veislės žirgais, bandyti pajodinėti hipodrome gali ir turistai. Didesnėms grupės rekomenduojame susitarti iš anksto http://www.litrakehner.lt/